2025 metų renginiai

Kai žmogus dirba nuoširdžiai, gali padaryti labai daug

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos filialo ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas prasidėjo himnu, kurį kartu su gausiai susirinkusiais filialo nariais ir svečiais sugiedojo Utenos kultūros centro moterų choras „Selija“ (vadovė Sandra Čipkutė). Susirinkimo metu išklausytos ataskaitos, gausūs ir nuoširdūs svečių sveikinimai, vyko pirmininko rinkimai. LPKTS Utenos filialo pirmininke išrinkta Emilija Tūbienė, iš septynių žmonių patvirtinta nauja valdyba. Prasmingais įvertinimais ir gražiais žodžiais padėkota buvusiai pirmininkei Jarūnei Kandratavičienei, per dvejus metus subūrusiai narius ir sėkmingai atgaivinusiai filialo veiklą.

Tylos minute pagerbus į Amžinybę išėjusius filialo narius, išrinkta susirinkimo pirmininkė ir sekretorė, patvirtinta darbotvarkė. Pirmininkė J. Kandratavičienė pateikė veiklos ataskaitą nuo 2022 m., kai rugpjūčio 1 dieną įvyko bendras susirinkimas su bendrijos nariais. Dalyvavo LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, bendrijos Utenos skyriaus pirmininkė Zita Mackevičienė ir keli nariai. „Tokia po ilgos pertraukos buvo pradžia: septyni nariai, filialo antspaudas ir suplyšusi vėliava,“ – apie filialo atgaivinimą su šypsena pasakojo Jarūnė.

2022 m. lapkričio 18 d. įvyko pirmasis susirinkimas, kuriame dalyvavo jau 26 buvę tremtiniai. Buvo aptartas ateinančių metų veiklos planas, kokius darbus reikėtų pirmiausia padaryti. Taip žingsnis po žingsnio filialas judėjo į priekį. Per praėjusius metus įstojo 14 naujų narių. Dabar filiale yra 61 narys. 2024 m. septyniolika narių šventė jubiliejinius gimtadienius, visi pasveikinti savaitraštyje ,,Tremtinys“, padovanota savaitraščio prenumerata.

Filialo nariai nuolat dalyvauja valstybinėse šventėse – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir kituose renginiuose. Po iškilmingos dalies renkasi TS-LKD būstinėje, kur prie arbatos pasikalba apie rūpimus klausimus, dalijasi prisiminimais, pasveikina narius, negalinčius atvykti dėl sveikatos problemų.

Svarbus filialo darbas – daug jėgų pareikalavęs partizanų žūties vietos įamžinimas Užpalių seniūnijoje, Kušlių miške. Buvo pastatytas metalinis kryžius, sutvarkyta aplinka aplink partizanų žūties vietą, pagaminta atminimo lentelė su žuvusių partizanų pavardėmis ir slapyvardžiais. Organizuota iškilminga paminklo atidengimo šventė, kuri Gintaro Bikero dėka įamžinta dokumentiniame filme.

Prie paminklo Liūto rinktinės partizanams atminti nuimta sukrypusi medinė tvorelė, sutvarkyta aplinka. Tačiau labai trūksta informacinių rodyklių, nukreipiančių bunkerio link. Kreiptasi į savivaldybės kultūros skyrių dėl partizanų bunkerio ženklinimo rodyklių parengimo.

Kiekvienais metais filialo nariai dalyvauja Gedulo ir vilties dienos renginiuose Laisvės kovų muziejuje, kur skaitomos iš Utenos rajono 1951–1952 m. ištremtų žmonių pavardės. „Visada prie paminklinio vagono dedame gėles, uždegame žvakes. Šiuo metu vagono stovis kritinis, buvusiems tremtiniams ši vieta yra labai svarbi. Dėl remonto kreipėmės į Utenos rajono savivaldybės merą,“– su nuoskauda kalbėjo J. Kandratavičienė.

LPKTS Utenos filialas bendradarbiauja su kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Kartu su POLO organizacija dalyvauja renginiuose ,,Kultūra gydo“, „Vilties kelias“, „Mes už gyvenimą“ ir kt.

Dalyvavo seminare apie savanorystę ir kartų solidarumą, skirtą buvusiems tremtiniams ir jų šeimų nariams. Seminarą rengė LPKT bendrijos pirmininkė Zita Mackevičienė. Filialo narė Emilija Tūbienė deleguota į Utenos krašto istorinės atminties komisiją.

Visiems dalyvavusiesiems ir miesto bendruomenei nepamirštamą įspūdį paliko birželio 15 d. vykusi Respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė ,,Leiskit į Tėvynę“. Filialo nariai aktyviai dalyvavo pasiruošimo darbuose, pasirūpino sunkiai vaikščiojančiaisiais, kad galėtų atvykti į šventę.

Kandratavičienė nuoširdžiai padėkojo už bendrystę ir įvairiapusę pagalbą organizuojant renginius Užpalių seniūnijos seniūnui Eugenijui Keraminui, Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus organizatorei Birutei Minutkienei, Utenos rajono savivaldybės vicemerui Rimantui Dijokui, filialo nariams, valdybai, pavaduotojai Irenai Ragauskienei, sekretorei Valentinai Gimbutienei, Emilijai Tūbienei, Viktorijai Baltuškienei, rėmėjams ir visiems pagalbininkams, be kurių nuoširdžios paramos ir pagalbos veikla sunkiai įsivaizduojama.

LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, dėkodamas J. Kandratavičienei už aktyvią veiklą ir įvertindamas jos pastangas ir ryžtą prikelti Utenos buvusių tremtinių filialą, įteikė LPKTS garbės kryžių. Jarūnės darbštumą ir gerus darbus vardijo ir pasveikinti, ir padėkoti atvykę svečiai: LR Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas, savivaldybės tarybos narė Kristina Gogelienė, LPKTB Utenos skyriaus pirmininkė Zita Mackevičienė, LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė su komanda ir gausiomis dovanomis.

Kaip jau buvo minėta, naująja pirmininke išrinkta Emilija Tūbienė, valdybos nariai: Viktorija Baltuškienė, Laima Dicevičienė, Valentina Gimbutienė, Rita Janulienė, Rima Kulikauskienė, Irena Ragauskienė ir Stasys Stukas. Naujai išrinktai pirmininkei ir valdybai palinkėta sėkmingai tęsti pradėtus darbus, nepritrūkti išradingumo, kad pradėta veikla toliau klestėtų ir garsintų Uteną.

„Tremtinio“ inf. ir nuotr.

Buvusieji tremtiniai minėjo Laisvės gynėjų dieną

Sausio 13-oji Lietuvoje yra laba svarbi data, nes ji simbolizuoja laisvės ir nepriklausomybės gynimą. Prieš 34 metus 1991 metų sausio 13 dieną lietuviai apgynė savo laisvę. Ši diena svarbi ir buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams. Daugelyje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos filialų vyko atminimo popietės. Viename iš jų – „Laisvės kovotojams atminti“, kurį organizavo LPKTS Širvintų filialas (pirmininkė Irena Vasiliauskienė), su programa dalyvavo ir kauniečiai: rašytojas Stanislovas Abromavičius, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Rengio vedėjai – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Alma Kanapienienė, l. e. p. direktorė Vaiva Daugėlienė.

Ypatingas dovanas bibliotekai įteikė S. Abromavičius: Igno Šeiniaus dvitomį, „Ūžė žalia giria“, „Žalias Velnias“, „Didžioji kova“ ir kt. Šis kraštas rašytojui itin svarbus, nes nemažai laiko skirta pasipriešinimo kovų tyrinėjimui ir aprašymui šiame regione. 1995 metais pasirodė pirmoji S. Abromavičiaus knyga „Žalio Velnio takais“ apie Didžiosios kovos apygardą (DKA), kuriai priklausė Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Molėtų, Ukmergės rajonai ir rytinės Kauno apylinkės. Papildyta naujais dokumentais ir liudijimais 1999 m. išleista knyga „Didžioji kova“. Vėliau pasirodė knyga „Žalias Velnias“, pasakojanti apie partizaninio karo kovas. Rašytojas pasidalijo ir knygų apie tremtis priešistore. Surinkti, užrašyti buvusių tremtinių atsiminimai, jų šeimų likimai. Keturios knygos „Tremties vaikai“, jaunajam skaitytojui skirta „Vaikystė Sibiro toliuose“, knyga „Childhood in forced exile“, pasiekusi atokiausiuose Pasaulio kraštuose gyvenančius lietuvius. Renginyje atversta ir naujausioji rašytojo knyga „Atminties verpetuose“. LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila kalbėjo apie laisvės kovų įprasminimą, Sąjungos veiklos sklaidą.

Širvintų rajono Igno Šeiniaus viešąją biblioteką papuošė kauniečių atvežta ukrainiečių dailininkų paroda „Tremtis“. Parodos kuratorė Elvira Drozdova, dailininkai Andrej Jermolenko, Nikita Titov, Oleksej Kustovsky, Sergii Brylov savo darbuose pasakoja apie kovojančią Ukrainą. Paroda skirta Krymo totorių tautos genocido 80-mečiui.

Kitas įsimintinas renginys vyko Kaune, LPKTS buveinėje. Pagerbtas Sausio 13-ąją prie TV bokšto žuvusio Tito Masiulio atminimas. Apie jo vaikystę, keliones, apie pilietinę brandą pasakojo Tito Masiulio Mama Vitalija Krivickienė. Jos prisiminimus papildė Tito sesuo Giedrė Prialgauskienė. Išsaugoti fotografuoti kadrai, virtę nepaprastais vaizdiniais, šių moterų dėka eksponuojami parodoje „Laisvės ir kalnų šauksmas“. Parodą papildė ir S. Abromavičiaus knyga apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį „Gyvenkit laisvi ir laimingi“, Živilės Baltės sukurta poema „Titas“. T. Masiulio mama, saugojanti sūnaus atminimą, prisideda ir prie unikalių paveikslų iš skiautinių kūrimu. Ji aktyvi Kauno klubo „Skiaučių menas“ narė. Dalis darbų, skirtų istoriniams ženklams, eksponuojama LPKTS Kauno filialo patalpose.

Laisvės gynėjų dienai skirtame renginyje dalyvavo pirmasis LK Kauno savanorių rinktinės vadas, ats. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas. Garbusis svečias pasakojo apie mažai kam iki šiol žinomus sausio 8–13 dienų įvykius. Sausio 8 d. jis sulaukė Krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus prašymo padėti ginti Parlamentą. Dar tą pačią dieną į Vilnių buvo išsiųsta 100 žmonių. Sausio 9-ąją sostinės link pajudėjo dar pusšimtis. Gynybos štabui, kurį sudarė aštuoni žmonės, vadovavo A. Butkevičius. Štabo viršininku buvo paskirtas plk. Jonas Gečas. Kauno rinktinės vadui V. E. Straleckui buvo patikėta vidaus tvarka. Dalis savanorių budėjo pirmame ir antrame aukštuose, likę – ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Jis buvo užminuotas, susmaigstyti strypai, jei rusų okupantai bandytų brautis vidun pro stogą. Sausio 8–9 d. savanoriams teko kovoti su „Jedinstvos“ žmonėmis. Svečias pasakojo apie tuometinių jaunųjų karių jauseną, ryžtą, priesaikos priėmimą ir žuvusiųjų aukos reikšmę Laisvės gynime. Mjr. V. E. Stralecko pasakojimą apie Parlamento gynimą, apie Kauno „Sąjūdį“ papildė istoriniais dokumentiniais kadrais, kuriuos užfiksavo Kauno „Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės, tarybos ir „Sąjūdžio“ Seimo narys. Leonas Vytautas Glinskis. Dokumentinio filmo apie Sausio 13-ąją „Laužai prie parlamento“ kadrai ne vieną sujaudino, kvietė susimąstyti, kokia Laisvės kaina ir kaip ją saugojame šiandien.

Apie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos įprasminimą kalbėjo visuomenininkas, LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas. Dainavo buvusių tremtinių choras „Ilgesys“ (vadovai – Bronė Paulavičienė, Mindaugas Šikšnius).

Skaitytojus kviečiame aplankyti veikiančias parodas, o knygynėlyje yra ir minėtų knygų.

Dalia Poškienė

Mano broli, neverk, teka upė laisva

Žodžiai iš legendinės dainos „Broli, neverk“, sukurtos 1991 metais Šiauliuose. Taigi prieš 34 metus po Sausio 13-osios nakties įvykių susibūrę Šiaulių muzikantai įrašė bendrą dainą sovietinio teroro aukoms atminti. Teksto autorius – Paulius Arlauskas, muzikos autoriai – Aurelijus Ščiuka ir Gediminas Dapkevičius. Sausio 13-oji primena mums didžiausią vertybę – Laisvę, už kurią gyvybes paaukojo Lietuvos žmonės.

Marijampolėje Laisvės dienos minėjimo renginiai prasidėjo tradicine pilietine akcija „Pergalės šviesa“. Aštuntą valandą ryto languose vėl degė žvakės, simbolizuodamos šviesą, vienybę ir viltį. Vidurdienį Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje šv. Mišias už Laisvės gynėjus aukojo Marijampolės įgulos kapelionas mjr. Edvardas Baniulis. Susirinkome, kaip sakė kapelionas, tam, kad dėkotume. Dėkotume žuvusiems, stovėjusiems tą naktį, visiems dalyvavusiems, padėjusiems… Ta naktis buvo kitokia. Tyla kitokia, laukimas kitoks, maistas, kurį atsinešė (ar atnešė močiutės), buvo kitoks. Tąnakt apsikabinę tokią vienybę jautė, ir niekas nesivaržė ašarų… Skambėjo dainos. Ir partizanų, ir karo. Po įvykių dažnas klausė savęs – ar dar susirinktume, ar dar pajaustume tą patį. Ši diena gali mus daug ko pamokyti. Kaip daug galime pasiekti be pavydo, be pykčio, be melo. Tik turintys drąsą ir dvasines vertybes aukosis už Tėvynę, už šeimą, už ištikimybę.

Po šv. Mišių Atminties valandai marijampoliečiai rinkosi senosiose Marijampolės kapinėse, norėdami pagerbti šviesų Laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus atminimą. Amžinojo poilsio atgulė, kritęs nuo rusų kulkos prie Televizijos bokšto. Dalyvavo Rimanto mama Vanda ir jaunesnysis Rimanto brolis Tomas su šeima, Marijampolės savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės filialo nariai bei gausus būrys marijampoliečių, kariuomenės, jaunimo atstovų. Rimanto Juknevičiaus atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo padėta gėlių, uždegta žvakių.

Miesto gatvėse vyko tradicinis Sausio 13-osios bėgimas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Bėgimą kasmet inicijuoja ir kartu bėga Sūduvos gimnazijos, kurią baigė Rimantas Juknevičius, kūno kultūros mokytojas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys Valdas Pileckas. Lietuvos valstybės vėliavos spalvomis pasipuošę bėgikai startuoja nuo gimnazijos ir baigia prie senųjų miesto kapinių. Dalyvavo apie šimtas bėgikų.

Vakare prie laužų J. Basanavičiaus aikštėje, rankomis susikibo mažas, jaunas ir Sausio 13-osios įvykius išgyvenęs marijampolietis ir… širdies šiluma susiliejo su laužų kaitra, skambėjo dainos kartu su operos solistu Liudu Mikalausku ir moderniojo folkloro grupe „Balti vėjai“.

„Spindulio“ kino teatre pristatytas dokumentinio filmas „Prezidentas“ – kūrinys apie Vienybės ir Laisvės vertę – apie prezidentą Valdą Adamkų, jo požiūrį į Lietuvą, meilę gimtajai šaliai ir žmonai Almai.

Sausio įvykių nuotaikos, įspūdžiai liko mūsų jausmuose, mintyse – kovoti reikia vien tam, kad būtume, kad įsirašytume į demokratinių, suverenių tautų grupę. Ši diena mūsų atmintyje išlieka kaip Laisvės gynimo ir Tautos vienybės diena. Apie laisvą Lietuvą daug metų svajojome, dabar – laisvę turime, patriotiška drąsa ir pasiaukojimas padėjo ją sukurti. Stovėjo beginkliai. Vienybė ir laisvės troškimas buvo didesnis už pavojus, už grėsmę. Jaunimui reikia nuolat priminti, kodėl ir kaip viskas vyko. Tai mūsų istorija, mūsų kova. Laisvę pasiekėme ne ginklais, o daina. Ir to niekada nereikia pamiršti. Budėkim, branginkim ir puoselėkim Laisvę, istoriją pasakokim vaikams, nebijokim, prireikus ją ginti.

Laimutė Kraukšlienė

Lėno mūšio 80 metų paminėjimas

Sausio 12 dieną Ukmergės rajone buvo paminėta skaudi sukaktis – prisiminti prieš 80 metų Lėno miške žuvę Lietuvos partizanai. Minėjimas prasidėjo Ukmergėje prie 1996 metais atidengto paminklo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui sugiedojus Lietuvos himną. Tylos minute susirinkusieji pagerbė laisvės kovotojus, kurie savo pasiryžimu kovoti, meile Tėvynei, pasiekė, kad mes galėtume gyventi laisvoje Lietuvoje.

LR Seimo narys Vytautas Sinica pabrėžė partizanų didvyriškumą ir kai kurių veikėjų bandymus iškraipyti istorijos faktus, apšmeižti laisvės kovotojus, pateikti visuomenei klaidingą nuomonę. Renginio vedėja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė pakvietė padėti gėlių ir uždegti žvakeles Juozo Krikštaponio atminimui.

Dalyviai nuvyko į 1945 metų sausio 12 dieną Lėno miške vykusio mūšio vietą. Ten prie obelisko, skirto Vyčio apygardos žuvusiems partizanams, tylos minute pagerbtas miškuose kovojusių ir žuvusių jaunuolių atminimas. Partizanų žūties vietoje buvo uždegta žvakelių, o istorikai Vladas Kovarskas ir Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie vykusį Lėno mūšį ir žuvusius kovotojus.

Vėliau žygio dalyviai vyko į Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kur Jo Eminencija, vyskupas Jonas Kauneckas aukojo šv. Mišias už partizanus, laisvės kovotojus. Po šv. Mišių Lėno kapinėse prie mūšyje žuvusiems laisvės kovotojams Dirsės sukurto paminklo A. Kalesnikienė kalbėjo, kad patriotiškumo idėja, meilė Tėvynei ir viltis drąsino jaunuolius stoti į kovą su priešu. Ir tą istoriją turime prisiminti ir jos neužmiršti. O kaip ir kokiomis sąlygomis buvo palaidoti 1945 metų sausio 12 dieną žuvusieji papasakojo istorikas V. Kovarskas. Jis priminė, kad Juozo Krikštaponio ir jo brolio Jono kūnus NKVD smogikai išsivežė ir nėra žinoma jų užkasimo vieta. Vyskupas Jonas Kauneckas pakvietė pasimelsti už žuvusiuosius.

Renginys tęsėsi Prezidento Antano Smetonos pastangomis pastatytoje Užugirio mokykloje, kurioje šiuo metu yra įkurtas muziejus. Renginio vedėja kalbėjo apie tuos jaunuolius, kurių karta nenujautė savosios žiaurios lemties ir kuriai likimas lėmė atlikti žygdarbius, aukojant savo jaunas gyvybes. Jie – Lietuvos sakalai, išskridę į savo nemirtingą skrydį, iš kurio, deja, nebuvo lemta grįžti.

Apie šio krašto partizaninį judėjimą, jo priežastis, nulėmusias didelį vietos gyventojų palaikymą, kalbėjo Ukmergės kraštotyros muziejaus istorikas V. Kovarskas. Renginį papuošė Ukmergės kultūros centro choro „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė) atliekamos dainos.

Šio žygio metu, nors oro sąlygos ir nelepino, norėjome prisiminti ir priminti istoriją, o ji yra atminties gaivintoja. Taip pat padėkoti visiems dalyvavusiesiems – neužmirškime savo tautos didvyrių.

Aldona Kalesnikienė

LPKTS Širvintų filialo susirinkime apžvelgti nuveikti darbai

Vos prasidėjus 2025-iesiems Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų filialas sukvietė narius į ataskaitinį-šventinį posėdį, kuris vyko UAB „Lelija“ Širvintų komercinio centro salėje. Posėdis prasidėjo darniu ,,Tautiškos giesmės“ giedojimu. LPKTS valdybos pirmininkė Irena Vasiliauskienė pasiūlė tylos minute ir trumpa maldele prisiminti iškeliavusius į Amžinybę filialo narius.

Bendru sutarimu patvirtinus posėdžio pirmininką ir sekretorę, buvo patvirtinta valdyboje priimta darbotvarkė. Posėdžiui pirmininkavo I. Vasiliauskienė, sekretoriavo Valentina Murauskienė. Pirmas darbotvarkės klausimas – valdybos pirmininkės ataskaita. Pirmininkė apžvelgė praėjusių metų nuveiktus darbus, pasiūlė patvirtinti naują 2025 metų LPKTS Širvintų filialo veiklos planą. Išsamioje ataskaitoje akcentuoti filialo darbai laisvės kovų istorijai viešinti (lankstinukas, nuotraukų rinkiniai, viešinimas elektroninėje erdvėje (https://www.atrasksirvintas.lt/marsrutai/).

Filialo nariai kartu su Širvintų bendruomene organizavo žygį partizanų takais, skirtą Žaliojo Velnio būrio 80-mečiui paminėti, inicijavo ir organizavo Vilties ir gedulo dienos minėjimus, filmų bei parodų peržiūras ir kt. Įsimintina filialo narių kelionė į Asvejos regioninį parką, aplankant Molėtų krašto istorines vietas. Filialo nariai ir choras dalyvavo dainų ir poezijos šventėje Utenoje ,,Leiskit į Tėvynę“, LPKTS suvažiavime, tarybos posėdžiuose, tradiciniame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Raseinių rajone, ir kt.

Naujame veiklos plane numatyti renginiai skirti iškilių asmenybių (buvusių politinių kalinių), gyvenusių Širvintų krašte paminėjimui, gyvosios istorijos pamokos jaunimui ir vaikams, Žaliojo Velnio štabo įkūrimo 80-mečio minėjimas ir kt.

Susirinkusieji pritarė ataskaitai bendru sutarimu. Finansinę ataskaitą pristatė Irena Kavaliauskienė. Ataskaitai pritarta. Posėdį vainikavo naujų narių priėmimas ir svečių iš LPKTS Ukmergės filialo sveikinimai bei bendradarbiavimo tęstinumo patvirtinimas. Į filialą įstojo trys nauji nariai.

Pasibaigus posėdžiui, susirinkusieji nesiskirstė – bendravo, dalijosi prisiminimais, dainavo partizanines ir tremtinių dainas.

LPKTS Širvintų filialo valdybos inf.

account android arrow-alt-circle-down arrow-alt-circle-left arrow-alt-circle-right arrow-alt-circle-up arrow-down arrow-left arrow-right arrow-up author bars behance blogger bluesky buffer caret-down caret-left caret-right caret-square-down caret-square-left caret-square-right caret-square-up caret-up cart-menu-1 cart-menu-2 cart-menu-3 cart-menu-4 categories chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up clock close comments cookies copyright coupon-discount date-modified date-published discord double-arrows-down double-arrows-left double-arrows-right double-arrows-up dribbble envelope-open envelope eye facebook fax flickr foursquare github gmail google-drive grid-view hashtag hollow-ring homepage instagram ios level-down-alt level-up-alt line link linkedin list-view login logout long-arrow-alt-down long-arrow-alt-left long-arrow-alt-right long-arrow-alt-up mastodonmedium messenger mobile-menu mobile phone pinterest place qq quote-left quote-right quotes reading-time-hourglass reading-time-stopwatch reddit rss scroll-to-top search shazam shopping-bag shopping-cart side-panel-opening-2-left side-panel-opening-2-right side-panel-opening-left side-panel-opening-right skype slack small-arrow-down small-arrow-left small-arrow-right small-arrow-up sms snapchat soundcloud spinner spotify stackoverflow sync telegram threadstiktok times-circle tinder trello tripadvisor tumblr twitch twitter viber vimeo vine vkontakte website wechat whatsapp windows wishlist xing yelp youtube zoom