2024 metų renginiai
Diena, primenanti tautos stiprybę ir vienybę
2024 m. gruodžio 22 d. susirinkome pagerbti ir prisiminti tuos, kurie 1944 metais per Kūčias ir šv. Kalėdas žuvo nuo NKVD rankų Pašvitinio valsčiuje, Pakruojo rajone. Ši diena mums primena ne tik jų didvyriškumą ir pasiaukojimą, bet ir mūsų tautos stiprybę bei vienybę. Šie žmonės buvo mūsų artimieji, draugai, kaimynai. Jie kovojo už laisvę, už teisę gyventi savo žemėje, už mūsų visų ateitį. Jų auka yra neįkainojama, ir mes privalome ją prisiminti bei perduoti šią atmintį ateities kartoms.
Šiurpi represijų banga nusirito per visą Lietuvą, neaplenkdama ir kitų Pakruojo rajono gyvenviečių. Jas vykdė enkavedistai ir stribai, pavadinti gražiu „liaudies gynėjų“ vardu, o iš tikrųjų jie buvo tikrieji tautos naikintojai. 1944-ųjų gruodžio 18–26 d., per Kūčias ir šv. Kalėdas jie Pakruojo rajono žemę nusėjo gyventojų kūnais, o jų sodybas pavertė gaisravietėmis.
Gruodžio 18-ąją Klovainių seniūnijos Akmenėlių kaime sudeginta Povilo Šumskio sodyba, o Meilūnų kaime – Prikockių sodyba. Žuvo šeši civiliai gyventojai. Gruodžio 24-ąją, Kūčių rytą, Bučiūnų kaime enkavedistai su stribais nušovė Joną Nainį, tėvą ir sūnų Lapinskus. Gruodžio 25-ąją Lygumų seniūnijos Išdagiečių kaime areštavo Povilą, Juozą ir Motiejų Dominauskus, sudegino sodybą. Vaigailių kaime nušovė Stasį, Aloyzą ir Adolį Dominauskus, jų sodybą sudegino. Vaiškonių kaime nušovė Joną ir Vincą Račus bei jų giminaitį Lionginą Račą. Ūdekų kaime sovietiniai kareiviai nušovė Steponą Ratkų, Juozą Gylį ir Praną Dauparą. Prano Dauparo tėvų trobą uždegė.
Gruodžio 26-ąją lankėmės Peleniškių kaime, kur įamžintas žuvusiųjų atminimas. Čia nuo NKVD ginklų žuvo Alfonsas, Pranas ir Leonas Liubauskai, Stasys Bagdonas ir Feliksas Kriaučiūnas. Sudeginta Alfonso Liubausko sodyba. Tą pačią dieną Starkonių kaime nušauti Aleksas Norvaiša, Leonas Grigaliūnas ir Edvardas Steponaitis.
Šį sąrašą būtų galima dar tęsti. Aiškus buvo ir egzekucijų tikslas – „padėti apsispręsti“ Lietuvos sūnums stoti į Raudonąją armiją, o paimtus per prievartą – nusiųsti į priešakinę fronto liniją, kad pridengtų sovietų karius nuo ugnies, jiems tampant patrankų mėsa… Nepasisekė – jie nesugebėjo įbauginti. 1944–1945 m. žiemai artėjant į pabaigą, partizanų miškuose vis daugėjo, jų veiksmai aktyvėjo – kūrėsi rinktinės bei apygardos.
Šių žmonių pasiaukojimas ir drąsa įkvepia mus šiandien būti stipriais ir vieningais. Jų kova už laisvę ir teisingumą teikia mums viltį bei stiprybę. Tegul jų atminimas gyvena mūsų širdyse ir skatina mus kurti geresnę ateitį. Jie yra mūsų tautos didvyriai, kuriuos privalome prisiminti.
Minėdami žuvusiuosius per 1944 metų kruvinąsias Kūčias ir šv. Kalėdas, pagerbėme jų atminimą ant Peleniškių piliakalnio atminimo salvėmis, gėlėmis, Tautiška giesme.
Dėkojame dalyvavusiems – prisiminusiems ir pagerbusiems – Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios klebonui Tomui Janavičiui, kunigui Mindaugui Saboniui, Lietuvos Karo akademijos kapelionui, KASP Prisikėlimo 6-osios rinktinės kariams savanoriams, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazistams, LPKTS Pakruojo filialo nariams, žuvusiųjų giminėms, artimiesiems ir visiems, kurie kartu meldėsi šv. Mišiose, aplankė atminimo įamžinimo vietas Peleniškiuose ir Norvaišiuose.
Erika Kižienė
Kalėdų šventė kitaip
Gruodžio 12 dieną LPKTS Jurbarko filialo nariai buvome pakviesti kitaip praleisti tamsiojo periodo vakarą atgimstančioje Lybiškių geležinkelio stotyje. Istorinės atminties centre buvo papuošta „tremtinio eglutė“. Ši eglutė susiejo dabartį su praeities momentais, primindama laikus, kai šventės buvo kuklios, bet pripildytos vilties ir draugystės. Keletą akimirkų visi susirinkusieji buvo sugrąžinti į praeitį – į tuos laikus, kai Kūčių vakarienė buvo paprasta, tačiau labai brangi. Visą improvizaciją surengė Jurbarko krašto muziejaus direktorius Alvydas Griškus ir muziejaus darbuotojai kartu su Lybiškių krašto bendruomene, „Lybiškių stotelės“ asociacija, vadovaujama Jolantos Buitkienės.
Renginio metu buvo simboliškai dalijamasi kūčiukais ir duona, o miestelio bendruomenės mažuosius nudžiugino Kalėdų senelis. Renginiui pasibaigus apžiūrėjome parodą apie šventes tremtyje, kuria pasidalijo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoširdžiai padėkoję renginio organizatoriams grįžome namo.
Trečiąjį Advento sekmadienį Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje Lietuvos laisvės armijos įkūrimo 83-iųjų metinių atminimui buvo aukojamos šv. Mišios už jurbarkiečius – Valstybės Kūrėjus ir Gynėjus. Malonu buvo sutikti LLA buvusią pirmininkę Ireną Giedraitienę, LLA vieno iš kūrėjų Aleksandro Veverskio sūnų Aleksandrą su artimaisiais. Bažnyčią jau puošė Lietuvos ir Vatikano valstybinės vėliavos. Giedant antrąjį Lietuvos himną J. Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“ buvo įneštos Lietuvos kariuomenės rezervo karių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų bei Lietuvos vėliavos.
Šv. Mišias aukojęs parapijos klebonas Darius Auglys paskelbė: „Melskime už mūsų kraštiečius, savo darbais, pasišventimu, o dažnai savo auka, kūrusius bei gynusius mūsų valstybę. Prieš 105 metus begimstančią valstybę iš visų pusių puolė priešai. Taip jos kūrimas ir gynyba susipynė į sunkiai pakeliamą gumulą. Mykolo Sleževičiaus pakviestų pirmųjų Lietuvos savanorių pasiaukojimas, neretai ir auka, apgynė kuriamos valstybės laisvę. Prisiminkime: prieš 160 m. gimusį valstiečių ir šaulių telkėją bei Steigiamojo Seimo narį Vincą Žindžių; prieš 135 m. gimusį Zigmą Toliušį, žymų teisininką, bankininką, Seimo narį, VLIKo steigėją; prieš 140 m. gimusį bei prieš 105 m. šventoriuje atgulusį mūsų parapijos kleboną, progimnazijos steigėją, jurbarkiečių atstovą Vilniaus konferencijose, savanorių telkėją Pranciškų Stakauską; prieš 130 m. gimusį Antaną Tamošaitį, pirmąjį lietuvį romėnų teisės profesorių, Steigiamojo Seimo narį, 20 ir 21 Vyriausybių teisingumo ministrą; prieš 85 m. Amžinojo poilsio atgulusį iškiliausią jurbarkietį Mykolą Sleževičių, valstybės gelbėtoją, 2, 4,13 Vyriausybės vadovą, Steigiamojo ir kitų vėlesnių trijų Seimų aktyvų narį; prieš 80 m., sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, prasidėjo partizaninis karas: liepos 19 d. Kaltinėnų parapijos namuose buvo įkurtas Lietuvos gynimo komitetas, kurio vadu tapo Kazys Veverskis, o nariu – Petras Paulaitis; prieš 115 m. gimusį ir 70 m. nužudytą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadą, kovojančios tautos prezidentą Joną Žemaitį; už partizanus: Vytautą Gužą, Bronių Liesį, Petrą Bartkų, Henriką Danilevičių, Marijoną Žiliutę. Jie visi iškeliavo Amžinybėn. Bet dar turime galinčių paliudyti pokario istorines tiesas savo patirtimi ir išgyventa kančia. Tarp jų ir mūsų parapijietės Genovaitė Bukšnytė-Stankevičienė, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos narė, Syd Jolio, Vorkutos ir Moravijos politinė kalinė. Irena Montvydaitė-Giedraitienė – LLA karių ir rėmėjų sąjungos organizatorė bei ilgametė pirmininkė. Jos tėvelis Vladas Montvydas buvo Žemaičių apygardos vadas.
Sveikatos, stiprybės ir Švč. Mergelės Marijos globos joms abiem bei Amžinos palaimos išėjusiems Amžinybėn.“
Dvasininkas ragino atsižadėti klaidinančių pramanysčių, o protą ir širdį atverti tiesai, atjautai bei meilei greta esančiajam.
Po šv. Mišių naujiems Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių nariams buvo įteikti LKKSS pažymėjimai, Tauragės skyriaus nariai apdovanoti medaliais, įteikti didieji Trijų Kalavijų ženklai.
Gruodžio 27 d. vienoje Jurbarko krašto muziejaus erdvių vyko ypatingas renginys – „Slaptos Kalėdos“, skirtos Jono Žemaičio ir Petro Paulaičio metams paminėti. Šis renginys tapo simboliniu šių reikšmingų metų užbaigimu, įprasminusiu šių partizanų gyvenimą ir jų indėlį į laisvės kovas.
Vakaro metu prisiminėme Jono Žemaičio ir Petro Paulaičio pasiaukojimą bei jų svarbą Lietuvos istorijai. Prasmingą atmosferą kūrė Jurbarko šauliai, K. Glinskio teatras pasidaliję mintimis apie partizaninę veiklą. Brolis Rolandas, palaiminęs visus susirinkusiuosius ir sukvietęs bendrai maldai, sukūrė ypatingą vienybės ir dvasingumo jausmą.
Dėkojame visiems dalyvavusiems, prisidėjusiems prie šio įsimintino vakaro ir kartu kūrusiems ne tik šventinę, bet ir istorinę nuotaiką. Lai šių patriotų drąsa ir atsidavimas laisvei įkvepia mus visus!
Gruodžio 30 d. Veliuonos ir Antano Juškų gimnazijos jaunieji šauliai, vadovaujami R. Andrikio, aplankė Seredžiaus senelių namus. Globotiniams padovanojo šventinius atvirukus, pavaišino „Veliuonos“ saldainiais. Palinkėjo visiems gražių šventinių akimirkų, sveikatos ir taikos.
Irena Pažereckienė
Istorija gyva tiek, kiek ja sugebame rūpintis patys
Gruodžio 14-ąją Klepočių kaimo (Alytaus r.) kryžkelėje atidengtas kuklus memorialas tiems civiliams, senoliams, moterims ir vaikams, kuriuos NKVD baudėjai išžudė ir sudegino per 1944 m. šv. Kūčias ir Kalėdas. LŠS Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės šauliai ir jaunieji šauliai organizavo 10 km žygį tragedijos aukų 80-ųjų metinių atminimui pagerbti. Šauliams atžygiavus prie Klepočių kryžių ansamblio, minėjimo iniciatoriai, bendruomenės nariai, giminaičiai ir svečiai pagerbė Laisvės kovų aukų atminimą Tylos minute, uždegtomis žvakelėmis, gėlių puokštėmis.
Reokupavus Lietuvą, NKVD kariuomenės daliniai baudžiamąsias operacijas prieš ginkluotojo pasipriešinimo dalyvius ar bent kokiu pasipriešinimu įtariamus asmenis pradėjo jau 1944 m. liepos mėn. Didžiausią mastą tokios akcijos įgavo 1944 m. gruodžio mėn., kai Lietuvoje buvo sutelkta mažiausiai 16 NKVD kariuomenės pulkų, tarp kurių buvo ir generolo Pavelo Vetrovo vadovaujama NKVD vidaus kariuomenės 4-oji šaulių divizija, kovojusi su lietuvių ginkluotuoju pogrindžiu iki 1953 m. Pirmaisiais pokario metais NKVD baudžiamosioms operacijoms Lietuvoje sutelkdavo ištisas divizijas, apsupdavo po kelis valsčius, vykdydavo masines kratas, suiminėdavo žmones, o bėglius šaudydavo. Visa tai lydėjo masiniai plėšikavimai, partizanų šeimų arba pasipriešinimo dalyvių rėmimu įtariamų žmonių sodybų ir ištisų kaimų deginimai. 1944–1945 m. Lietuvoje vykdytas sovietinis teroras buvo pats nuožmiausias.
Antrojo pasaulinio karo metais Klepočiuose, Raitininkų seniūnijos kaime, veikė savisaugos būrys. 1944 m. gruodžio 23 d., siekiant palaužti gyventojų pasipriešinimą sovietų okupacijos režimui, buvo surengta baudžiamoji operacija, trukusi tris dienas. Laikas pasirinktas neatsitiktinai, okupantai tikėjosi, kad prieš Kūčias ir šventas Kalėdas į namus sugrįš partizanai, pavieniai besislapstantys kovotojai. Buvo siekiama sunaikinti kuo daugiau jaunų vyrų.
1944 m. gruodžio 24 d. 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės 331-ojo pasienio pulko kareiviai kartu su Merkinės, Alovės ir Alytaus valsčių stribais pietinėje Alytaus apskrities dalyje, esančioje tarp Merkinės ir Alytaus, pradėjo teroro akciją, trukusią net tris dienas. Ši akcija, žinoma kaip Klepočių (pagal labiausiai nukentėjusio kaimo pavadinimą) tragedija, išsiskyrė iš visų baudžiamųjų okupantų akcijų ne tik savo apimtimi, bet ir žiaurumu. Karinei operacijai vadovavo 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės Žvalgybos valdybos skyriaus l-ojo poskyrio viršininkas papulkininkis Sutov ir 331-ojo pasienio pulko 3-iojo bataliono vadas kpt. Konosenkov. Ją koordinavo šios kariuomenės viršininkas gen. ltn. Ivan Liubyj.
Baudžiamosios operacijos metu sudeginta 21 Klepočių kaimo sodyba (iš 32 buvusių), nužudyta 12 kaimo gyventojų, kai kuriuos vyrus suėmė, žiauriai tardė. Nuo teroro išpuolio nukentėjo ir kiti gretimai esantys kaimai, skaičiuojama, kad iš viso buvo nužudyti 48 žmonės.
Nukentėjo ne tik minėti kaimai. Iš viso per „Kruvinųjų Kalėdų“ tragediją, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, daugybė šeimų paliko be pastogės (sudeginta apie 70 sodybų), be maisto, aprangos ir turto, kurį paėmė baudėjai. Deginant sodybas daugeliu atvejų būdavo užremiamos tvartų durys, neleidžiama išvesti gyvulių ar išsinešti daiktų – degė pašarai, javai, grūdai ir maisto produktai. Vieni žudė, kiti tuo metu atvirai grobė gyventojų turtą, drabužius.
Gyventojų pasakojimu, jaunesni vyrai ir išlikę gyvi žmonės slėpėsi miškuose. Vabalių kaimo vyrai bandė net ir pasipriešinti ginklu. Nemažai žmonių buvo suimta, tardoma čia pat – Ryliškėse įrengtame baudėjų štabe, Nemunaičio mokykloje, Merkinėje.
Nužudyti Klepočių kaimo gyventojai buvo palaidoti Klepočių kapinėse, nuo karo išlikusiuose apkasuose.
Sovietų valdžia ignoravo faktą apie įvykusį žiaurų nusikaltimą. Tik XX a. 9-o dešimtmečio pradžioje, prasidėjus Sąjūdžiui, buvo imta kalbėti apie šią tragediją.
1989 m. Klepočių kaime, buvusioje Vaitiekaus Kasiulyno sodybos vietoje, buvo pastatytas trijų kryžių paminklas – skaudžios praeities liudininkas.
Partizano duktė Angelė Jakavonytė renginyje prasmingai kalbėjo: „Kalbėdama prie paminklo negaliu sulaikyti ašarų, nes tik praėjus 80 metų buvo pastatytas paminklas aukoms atminti, kurio taip laukė mano tėtis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Buvo sudeginta 70 šių kaimų sodybų, tarp jų buvo sudeginta tėvelio Juozo Jakavonio-Tigro mamos K.Mikalonytės ir kitų giminių namai, klojimai, sušaudyti artimieji, o vieną giminaitį barbarai gyvą įstūmė į duonkepės pečių ir sudegino. Kito giminaičio uždegė namą, o jis prašė, kad jo nešautų, nes sūnus paimtas ir tarnauja sovietų armijoje, bet prašymai nepadėjo, rusai jį nušovė. Žmona norėjo ištraukti vyrą iš ugnies, tai barbarai atsisuko ir ją nušovė. (…)
Šie barbarai nepasikeitė ir dabar tą patį daro vykdo Ukrainoje. Nuoširdžiausiai dėkoju visiems: Seimo nariui Laurynui Kasčiūnui, LGGRTC direktoriui Arūnui Bubniui ir visam kolektyvui, žurnalistui Vytarui Radzevičiui ir kitiems, kurie prisidėjo prie paminklo pastatymo, kad ateities kartos žinotų apie sovietų ordų padarytus nusikaltimus.
Vėliau žygio dalyvius ir svečius Ežeryno kaimo sodyboje karšta arbata ir kariška grikių koše vaišino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės atstovai. Tragedijos įamžinimas padeda pagerbti aukas ir priminti bendruomenei vietos gyventojų stiprybę.
Gintaras LUČINSKAS
Laisvės dvasia gyva: partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ Druskininkuose
Gruodžio 5-ąją Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje vyko 14-asis Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, jungiantis praeitį su dabartimi. Šis prasmingas renginys priminė, kad laisvė – brangi vertybė, kurią puoselėti reikia ne tik per istorijos pamokas, bet ir per muziką, kūrybą bei bendrystę.
Festivalis prasidėjo jautria mokytojo Sauliaus Lukošiūno mokinių menine kompozicija pagal knygą „Mergaitė su šautuvu“. Ši scena kvietė susimąstyti apie asmenines kovotojų dramas, jų tikėjimą ir ryžtą. Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė partizanus, žuvusius už Lietuvos laisvę, o Druskininkų šauliai vyko į Mergelių akių memorialą, skirtą kovotojams už Lietuvos Nepriklausomybę, kur padėjo gėlių, pagerbdami jų atminimą.
Laikinai einanti „Atgimimo“ mokyklos direktorės pareigas Lina Bagdanavičienė pasveikino festivalio dalyvius ir svečius, tarp kurių buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Druskininkų jaunimo užimtumo centro atstovai bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Druskininkų filialo nariai.
Festivalyje „Laisvės kelias“ skambėjo dainos, kurios tapo gyva istorijos pamoka jaunajai kartai. Kaip pabrėžė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorius dr. Linas Jašinauskas, partizanų kūryba – eilėraščiai, atsiminimai ir dainos – leidžia pažvelgti į juos kaip į žmones, kupinus vilties ir tikėjimo laisve.
Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, išskyrė dainos svarbą: „Tai, ką jūs šiandien išdainuojate, yra pati geriausia istorijos pamoka. Daina – tai ne tik menas, bet ir laisvės išraiška“.
Druskininkų švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Černiauskienė akcentavo, kaip svarbu ugdyti jaunąją kartą, branginančią laisvę: „Šiandienos vaikai nepatyrė baimės ir represijų, bet jie turi suprasti, kad laisvė nėra duotybė – tai vertybė, kurią reikia saugoti ir puoselėti“.
Festivalio metu sceną užliejo jaunimo ansambliai ir solistai iš įvairių Lietuvos miestų ir mokyklų. Jie atliko dainas, kurios kadaise lydėjo partizanus kovoje už nepriklausomybę. Festivalyje dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietų – Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Elektrėnų, Anykščių, Utenos ir Vilniaus rajonų bei Druskininkų savivaldybės pagrindinių mokyklų ir gimnazijos. Jaunieji atlikėjai ne tik dainavo, bet ir priminė, kad mūsų istorija yra gyva tol, kol ją saugome ir dalijamės su kitais.
Moksleivių pasirodymus papildė Druskininkų buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro, Druskininkų moterų vokalinio ansamblio „Vakarėjant“ ir kapelos „Ratnyčėlė“ atliekamos dainos.
Renginio organizatoriai, dėkodami visiems dalyviams ir žiūrovams, ragino kitąmet vėl susirinkti ir tęsti šią prasmingą tradiciją. Festivalio pabaigoje skambėjusi daina „Dievas davė“, atliekama „Atgimimo“ mokyklos jaunųjų atlikėjų, įkvėpė viltį, kad „Laisvės kelias“ tęsis dar daug metų.
Renginio metu moksleiviams buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949 m.“. Ši paroda supažindino lankytojus su svarbiu istoriniu įvykiu – 1949 m. vieningo partizanų ženklo sukūrimu, kuris simbolizavo laisvės kovotojų vienybę ir ryžtą siekti nepriklausomos Lietuvos. Paroda atskleidė šio ženklo istoriją, jo reikšmę ir simboliką, pabrėžiant Lietuvos laisvės kovų svarbą mūsų tautos istorijoje.
Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ – tai ne tik renginys, bet ir priminimas apie bendrystės bei kūrybos galią. Juk laisvė – tai ne tik istorinė sąvoka, bet ir kasdienė atsakomybė, kurią perduodame iš kartos į kartą. Kitais metais susitiksime vėl, kad drauge išdainuotume savo laisvės istoriją.
Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus inf.
Šventų Kalėdų belaukiant
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo tarybos posėdyje gruodžio 6 dieną aptarėme praėjusį mėnesį nuveiktus darbus, svarstėme, ką dar galime nuveikti šiais metais. Dar prieš posėdį papuošėme eglės šaką. Po oficialiosios dalies prasidėjo labiausiai širdis jaudinantys pasakojimai apie šv. Kūčių ir šv. Kalėdų šventimą tremtyje. Dauguma mūsų esame gimę tremtyje. Buvome per maži, kad prisimintume šventes. Daugelio atmintyje išlikęs plotkelių laužymas, visos šeimos malda ir iš giminaičių siuntinio sklindantis obuolių kvapas.
Savo vaikystės šv. Kalėdas prisiminė ir tie, kurie nebuvo tremtyje. Visi puošė eglutę savo gamybos žaislais, girliandomis iš gofruoto popieriaus. Vlada pasakojo, kad pas juo ateidavo Kalėdų Senelis. Jis turėdavo storą sunkią knygą, iš kurios skaitydavo vaikų gerus ir blogus darbus. Dovanos būdavo laibai kuklios: pieštukas ar sąsiuvinis, kojinės. Tai ko tuo metu labiausiai reikėjo vaikui. Pinigų brangioms dovanoms nebuvo. Kartais į kambarį užeidavo ir skrebai, bet dovanų atnešdavo tik nerimą ir baimę.
Šie pasakojimai leido pajusti šiandieninio gyvenimo pasikeitimus, leido įvertinti atgautą laisvę, svajoti apie ateitį. Vlada perskaitė aukštaičių rašytojos, poetės Teresės Paberalienės eilėraščius apie tremtį, apie likusius tundroje, apie Kalėdas. Ir vėl nubangavo švelnus jaudulys ir džiaugsmas, kad grįžome, kad galime džiaugtis šia diena. O paskui prasidėjo loterija. Kiekvienas traukė numeriuką, o Milda ir Aldona dalijo minkštus, pasišiaušusius žaisliukus, prie kurių pritvirtinti kalėdiniai sveikinimai ir linkėjimai. Vėliau gėrėme arbatą, kurią vos spėjo virti Staselė.
Kitą savaitę vėl susitiksime. Rinksime labdarą Betliejaus skurstančiųjų valgyklėlei, o dar vėliau nešime žaislus, knygeles ir viską, kas pradžiugintų Ukrainos vaikus. Po tokių renginių ir šv. Kalėdos ateina greičiau ir būna prasmingesnis šventimas.
Laimingų šventų Kalėdų!
Vlada POVILIŪNIENĖ
36-eri metai kartu: prasminga Druskininkų tremtinių veikla
Lapkričio 24-osios popietę Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje iškilmingai paminėtos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Druskininkų filialo įkūrimo 36-osios metinės. Renginys vyko naujose, ką tik atidarytose muziejaus patalpose, kurios maloniai nustebino jaukia atmosfera ir naujumu. Į šventę atvyko svečiai: LPKTS Alytaus filialo pirmininkas Romualdas Požėra bei LR Seimo narys Linas Urmanavičius.
Susirinkusieji klausėsi šiltų sveikinimų ir padėkų, skirtų tiems, kurie aktyviai prisideda prie filialo veiklos ir istorinės atminties puoselėjimo. Druskininkų filialo pirmininkas Antanas Vailionis išreiškė nuoširdžią padėką Onutei Sakalauskienei ir Vitui Ūsaliui už jų aktyvų dalyvavimą bendruomenės veikloje, o muziejaus darbuotojui Sauliui Lukošiūnui – už reikšmingą indėlį į muziejaus veiklą. Pristatydamas per metus nuveiktus darbus, pirmininkas akcentavo bendruomenės narių indėlį puoselėjant ir skleidžiant tremties bei rezistencijos istoriją.
Šventinę atmosferą kūrė jaunieji atlikėjai ir ansamblis. Patriotinėmis dainomis džiugino Leipalingio progimnazijos moksleivė Emilija Valentukonytė, Kauno Tado Ivanausko mokinė Ieva Butėnaitė bei Jovaišių bendruomenės moterų ansamblis „Žolynėlis“, vadovaujamas Jurgitos Sabienės. Renginyje kalbėjusi Leipalingio progimnazijos mokytoja Laima Žukauskaitė pabrėžė istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir jaunimo įtraukimą į šią veiklą.
Veikla prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo ir perdavimo jaunimui
Druskininkų tremtinių bendruomenė aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose ir iniciatyvose. Tremtiniai lankė partizanų bunkerius, dalyvavo Lietuvos dainų šventėje, kur šiais metais buvo minimas 100 metų tradicijos jubiliejus. Jie taip pat dalyvavo tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, vykusiame Ariogaloje. Šios veiklos ne tik stiprina bendruomenės ryšius, bet ir prisideda prie Lietuvos istorijos gyvosios atminties išlaikymo.
Istorinės atminties perdavimas jaunajai kartai – vienas svarbiausių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Druskininkų filialo tikslų. Jaunimo įtraukimas į tremties ir rezistencijos istorijos puoselėjimą padeda jiems suprasti savo tautos praeitį ir suvokti laisvės kainą. Renginiuose dalyvaujantys moksleiviai ne tik atlieka dainas ar skaito tremtinių atsiminimus, bet ir aktyviai dalyvauja edukacinėse programose, lankosi partizanų bunkeriuose, susipažįsta su muziejaus eksponatais. Šios patirtys leidžia jaunimui iš arti pajusti istorijos gyvybingumą ir asmeninį ryšį su praeities įvykiais.
Mokytojai, kaip ir Leipalingio progimnazijos mokytoja Laima Žukauskaitė, nuolat pabrėžia, kad istorinė atmintis nėra tik vadovėlio puslapiai – tai pamatas, ant kurio kuriama atsakinga, savo vertybes žinanti ir puoselėjanti visuomenė.
Muziejaus lankytojai ir įspūdžiai
Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus sulaukia susidomėjimo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Muziejų aplankęs Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkas Kazimieras Deksnys susižavėjo čia saugoma istorine medžiaga, lankėsi partizanų memoriale prie ežerėlio „Mergelių akys“ ir pažadėjo prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo. Taip pat muziejų lankė LPKTS Vilniaus skyriaus tremtiniai, kurie domėjosi muziejaus ekspozicijomis, tarp jų – kambariu, skirtu žymiam antikinės literatūros vertėjui, politiniam kaliniui ir tremtiniui Antanui Dambrauskui.
Ši šventė dar kartą priminė, kaip svarbu branginti praeities liudijimus ir perduoti juos ateities kartoms, ugdant pilietiškumą bei meilę savo šaliai. Druskininkų bendruomenė savo aktyvumu ir pasišventimu puikiai rodo, kaip istorija gali tapti gyva ir prasminga kiekvieno žmogaus kasdienybėje.
LPKTS Druskininkų filialo inf.
Palangoje pagerbėme generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimą
Lapkričio 26 diena mini skaudžią sukaktį – septyniasdešimt metų, kai Maskvos Butyrkų kalėjime okupantai sušaudė Lietuvos partizanų vadą – Joną Žemaitį-Vytautą. LR Seimas šiuos metus yra paskelbęs generolo Jono Žemaičio metais.
Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. Jo tėvas dirbo Palangos grafui Feliksui Tiškevičiui priklausiusioje pieninėje. Vėliau Žemaičių šeima persikėlė į Lomžą, todėl mokyklą lankė Lenkijoje. 1917 m. grįžo į Lietuvą, mokėsi Raseinių gimnazijoje, vėliau Karo mokykloje Kaune – norėjo tapti karininku.
Palangos centre prie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo tremtinių iniciatyva 2009 m. pastatyto paminklo Jonui Žemaičiui-Vytautui miesto bendruomenė ankstų antradienio rytą po jo garbei bažnyčioje išklausę šventas Mišias ir nuoširdžius parapijos klebono Kęstučio Balčiūno žodžius susirinko pagerbti partizanų vadą Joną Žemaitį. Buvę tremtiniai, Palangos miesto meras, savivaldybės atstovai, šaulių ir jaunųjų šaulių kuopos padėjo gėlių vainikus ir uždegė trispalves žvakes. Gimnazistų atstovė paskaitė partizanų eiles.
LPKTS Palangos filialo valdybos narys Leonas Šidlauskas įdomiai papasakojo svarbiausius Jono Žemaičio biografijos faktus: 1949 vasario 16 d. visų Lietuvos partizanų apygardų suvažiavimo Radviliškio rajone, Minaičiuose, Jonas Žemaitis išrenkamas visos Lietuvos partizanų vadu; Minaičiuose buvo paskelbta Deklaracija apie būsimos laisvos Lietuvos ateitį – Lietuva turi vėl tapti nepriklausoma demokratine valstybe; J. Žemaičiui suteiktas generolo laipsnis. Paminėjimas buvo pagerbtas Lietuvos kariuomenės Žemaičių apygardos 3 rinktinės karių salvėmis.
Po minėjimo bendruomenė buvo pakviesta į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką. Ten miesto tremtinių ir bibliotekos iniciatyva buvo suruošta kukli, nedidelė knygų, fotodokumentų, fotografijų paroda apie generolą Joną Žemaitį. Tremtinė Genovaitė Vėlavičienė dar priminė įdomių faktų apie Jono Žemaičio šeimos, jo sūnaus Laimučio likimus. Tremtinys A. Šateika papasakojo dr. Arvydo Anušausko prisiminimus apie „Didžiąją mįslę“ – Jono Žemaičio tardymą Maskvoje, pokalbius su Sovietų sąjungos saugumo vadu Lavrentijumi Berija, kuris Joną Žemaitį savo planuose vadino Prezidentu.
1954 m. lapkričio mėnesį per tardymą Butyrkų kalėjime, suteikus paskutinį žodį, J. Žemaitis neprašė okupantų malonės. Drąsiai, ryžtingai pasakė, kad Lietuvos partizanų pralietas kraujas palaistė nepasibaigusią kovą už Lietuvos laisvę. (Viena maskvietė parodė A. Anušauskui, kur būdavo užkasami sušaudyti Butyrkų kaliniai. Dėl geopolitinės padėties tolesnis tyrimas dėl palaikų identifikacijos, deja, nutrūko.)
Jonas Žemaitis – Lietuvos didvyris – savo gyvenimą paskyrė kovai už laisvę. Kova vyksta ir dabar, nes mūsų vietiniai kolaborantai ir išorės priešai stengiasi išnaikinti mūsų partizanų ir jų vadų Atmintį. Mes, lietuviai, o ypač tremtiniai, žinome, jog be Atminties nebus Ateities. Mes, palangiškiai, neleisime jos ištrinti. Naujai rekonstruojamą skverą Palangoje kartu su paminklu Jonui Žemaičiui-Vytautui savivaldybei primygtinai siūlysime pavadinti partizanų generolo, to meto teisėto Lietuvos Prezidento vardu.
Arūnas ŠATEIKA, LPKTS Palangos filialo pirmininkas
Dainuoti – tai džiaugtis draugyste
Marijampolės kultūros centre skambėjo dainos ir posmai apie tėvynę, svečių ir šeimininkų nuoširdūs padėkos ir sveikinimo žodžiai, gėlių puokštės, dovanos ir apdovanojimai, skirti tremtinių choro „Godos“ dainorėliams ir jų charizmatiškajai vadovei Laimai Venclovienei, sukūrė puikią šventę susirinkusiesiems. Gražiu koncertu „Odė Lietuvai“, talkinant Marijampolės kultūros centro kameriniui ansambliui „Cantare“, buvo paminėta tremtinių choro „Godos“ 35-erių metų veiklos sukaktis.
Pirmasis šio choro įkūrėjas buvo Marijampolės pedagoginės muzikos mokyklos dėstytojas Vidmantas Bandzaitis. 1989 m. vos susikūręs choras aktyviai dalyvavo besiformuojančioje Sąjūdžio veikloje, savo dainomis kėlė patriotines nuotaikas, žadino viltį. Nuo 2004 m. chorui „Godos“ vadovauja Marijampolės kolegijos dirigavimo dėstytoja, lektorė, edukologijos magistrė, Laima Venclovienė.
Choras kas dveji metai dalyvauja buvusių tremtinių dainų ir poezijos šventėje „Leiskit į Tėvynę“, kasmet respublikiniame tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Choras „Godos“ yra kasmetinio, o nuo 2019 m. respublikinio Marijampolės tremtinių chorų festivalio „Dainuoju Lietuvai“ organizatorius. Nuolat dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose senjorų festivaliuose, koncertuoja Lietuvai minint svarbiausias istorines datas, švenčiant valstybines šventes. Mielai vyksta dainuoti į vaikų globos namus, ligonines, pensionatus.
Renginyje dalyvavo daug garbingų svečių. Choristams ir vadovei buvo gražiai padėkota, įteiktos mero, Seimo narės Angelės Jakavonytės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovų padėkos, išsakyta daug gražių linkėjimų. LPKTS dr. Gvidas Rutkauskas ir valdybos pirmininkas Vladas Sungaila LPKTS III laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanojo choristus Oną Beniulienę ir Viktorą Vaišnį.
Dainuoti – tai džiaugtis draugyste, tai gyventi iš širdies ir niekada nesijausti vienišais – toks yra choristų kredo. Tegul pildosi linkėjimai chorui „Godos“ gyvuoti ilgus metus ir džiuginti klausytojų širdis.
„Tremtinio“ inf. ir Laimutės Kraukšlienės nuotr.
Poezijos ir dainų šventė „Laisvės šaukliai“
Lapkričio 22 dieną Jurbarko viešojoje bibliotekoje vyko rajoninės ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių poezijos ir dainų šventė „Laisvės šaukliai“, skirta Lietuvos kariuomenės dienai paminėti, krašto laisvės kovotojus ir šaulius pagerbti. Į kvietimą atsiliepė gražus būrys rajono ugdymo įstaigų atlikėjų. Prasmingoje šventėje dalyvavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo nariai.
Visiems susirinkusiems nuoširdžiai sugiedojus mūsų valstybės himną, renginio vedėja, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo valdybos narė Irena Oičenkienė pasidžiaugė, kad į šį prasmingą renginį susibūrė trijų kartų atstovai: ir tie, kurie patyrė okupacijos, tremties žiaurumus, pokario kovą už nepriklausomą mūsų valstybę, ir tie, kurie jaunystę praleido sovietų valdomoje Lietuvoje, ir jauniausia karta, kuri tik iš senelių pasakojimų žino mūsų valstybės praeities istoriją. Ši jauniausioji karta ir kurs mūsų valstybės ateitį.
Šventę pradėjo Jurbarko kultūros centro buvusių tremtinių ar jų artimųjų ansamblis „Versmė“ (vadovas Arūnas Samys), o juos keitė šaunūs dainuojantys ir muzikuojantys darželinukai ir mokiniai iš rajono ugdymo įstaigų, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro. Nuoširdžių plojimų sulaukė visi atlikėjai: ir mažieji ikimokyklinukai iš Jurbarko mokyklos „Ąžuoliukas“, ir pradinukai iš Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos, ir vyresniųjų klasių atlikėjai iš Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos ir Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos Viešvilės skyriaus. Jautriai dainą „Jei ne auksinės vasaros“ atliko ansamblis „Vivo“ iš Viešvilės. Skambėjo dainos apie gimtinę, laisvę, meilę. Linksmomis bandonijų melodijomis visus pradžiugino ansamblis „Šebukai“ iš Vadžgirio. Renginį vainikavo viešvilietės Kristinos Martinaitytės-Glinskienės ir jos dukrų Karolinos ir Gabrielės atlikta daina „Lietuvos broliai“.
Dėkodama visiems dalyvavusiems kolektyvams Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė džiaugėsi visų dalyvių puikiai atliktais kūriniais, skirtais Lietuvai, laisvei, meilei savo gimtinei. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Padėkos raštai buvo skirti kolektyvų vadovams, negailintiems laiko ir noro ugdyti vaikų, jaunuolių meninius gebėjimus, pilietišką požiūrį į vertybes: Linai Lukošienei, Aušrai Masteikaitei- Mičulei, Dalei Jonušaitienei, Renatai Girdzijauskienei, Dainai Liorančienei, Kristinai Martinaitytei-Glinskienei. Padėkota ir renginio rėmėjui – Rimanto Pinaičio įmonei, taip pat ir LPKTS už gautą paramą pagal projektą iš SDAM „Už saugią ir tvarią bendruomenę“. Nuoširdžiai padėkojome ir Jurbarko savivaldybės viešajai bibliotekai už bendradarbiavimą ruošiant šį renginį.
Irena OIČENKIENĖ
Baltijos valstybių politinių kalinių ir tremtinių bendradarbiavimo susitarimas
Lapkričio 21 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas), Lenkijos Sibiro tremtinių asociacijos (prezidentas Kordian Borejko), Latvijos politiškai represuotų asmenų asociacijos (vadovas Tālis Veismanis) ir Estijos Lūžusių rugiagėlių draugijos (pirmininkas Enno Uibo) vadovai Rygoje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, siekdami efektyviau panaudoti keturių šalių potencialą sociokultūrinio gyvenimo sklaidos, bendrų projektų rengimo, patriotinio ugdymo ir informacijos sklaidos ar mokslinių tyrimų tikslais.
Sutarties preambulėje ypač akcentuojami keturšaliai sociokultūriniai mainai: „Skatinant puoselėti bendrą kultūrinį tapatumą, įamžinti Sibiro tremtinių likimus, prižiūrėti jų kapavietes ir atminimo ženklus, organizuoti Sibiro tremtinių, politinių kalinių jų šeimų labui skirtas veiklas. Taip pat veikti jaunimo patriotinio auklėjimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant vertybių, kuriomis vadovavosi Sibiro tremtiniai ir politiniai kaliniai, propagavimui. Šalys taip pat įsipareigoja bendradarbiauti istorinio švietimo ir atminties srityje, ypač per „gyvosios istorijos“ pamokas, kuriose dalyvautų Sibiro tremtiniai, politiniai kaliniai istorikai ir kitų mokslo sričių atstovai…“.
Atsižvelgdamos į šiuos ir kitus siekius, bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių Šalių sutarimu, nutarta imtis veiksmų įkuriant Tarptautinę nevyriausybinę organizaciją (TNVO) „BALTIJOS ALJANSAS”. Šiam veiksmui įgyvendinti Rygos susitarimo šalys išsirinko Tarptautinę koordinavimo komisiją (TKK), į kurią deleguoti Kordian Borejko ir Antony Ratowt (Lenkija), Vladas Sungaila ir Jonas Jakaitis (Lietuva), Tālis Veismanis ir Peter Simsons (Latvija), Enno Uibo ir Raimo Ladva (Estija). Pirmojo Komisijos posėdžio metu bendru sutarimu TKK pirmininku išrinktas prof. Jonas Jakaitis (Lietuva), LPKTS tarybos narys, Vilniaus skyriaus pirmininkas.
Prof. Jonas JAKAITIS
Prisiminti nuveikti darbai, padėkota aktyviausiems nariams
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo ataskaitiniame susirinkime buvo apžvelgti nuveikti darbai, prisimintos prasmingos iniciatyvos, surengtos parodos ir kiti susitikimai. Pagerbti aktyviausi filialo nariai, pasveikinti jubiliatai. Pasveikinti atvyko LPKTS Marijampolės filialo, Vilniaus skyriaus, LPKT bendrijos atstovai. Jautrias ir patriotiškas dainas atliko aktorius, dainų atlikėjas Giedrius Arbačiauskas. Džiugino susirinkusiųjų gausa, kurie, susirinkimui pasibaigus, mielai bendravo prie arbatos puodelio.
LPKTS Kauno filialo pirmininkas Vladas Sungaila, pristatydamas metų veiklos ataskaitą, skaidrių pagalba vardijo nuveiktus darbus. Jis pasidžiaugė tvirtėjančiais ryšiais su panašiomis tremtinių organizacijomis Latvijoje ir Lenkijoje, taip pat bendradarbiavimu su Šaulių sąjunga, Vilniaus bendrija. Daug gražių bendrų renginių surengta su LUMA ir XXVII knygų draugija. Vyksta koncertai, nuolat rengiamos parodos, paskaitos sveikatinimo temomis. Kauno filialo nariai mielai bendrauja su kaimyniniais filialais, organizuodami išvykas pas juos. Nariai aktyviai dalyvauja talkose tvarkydami Petrašiūnų tautos kančių memorialą. Sumanyta nauja iniciatyva – aplankyti Kauno rajone esančius paminklinius kryžius, sužinoti, kokia jų būklė, kaip rūpinasi seniūnijos. Informacijos apie tai pateikė architektas Jonas Lukšė.
Išklausius ir Revizijos komisijos ataskaitą, kurią pristatė Dalia Tiškienė, bendru sutarimu abi ataskaitos buvo patvirtintos. Vyko balsavimas dėl nario mokesčio padidinimo. Buvo siūloma 15 arba 20 eurų per metus. Dauguma pritarė 15 eurų nario mokesčiui.
Susirinkimo dalyvius sveikino LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, Seimo narys prof. Valdas Rakutis, Marijampolės ir Vilniaus skyriaus vadovai, atvykę su dovanomis, LPKT bendrijos Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė. Sąjungos pirmininkas G. Rutkauskas pasidžiaugė, kad salė pilnutėlė ir kad filialo veikloje yra daug aktyvių, darbščių žmonių. Jis kartu su LPKTS tarybos pirmininke Vince Vaidevute Margevičiene ir filialo pirmininku V. Sungaila įteikė padėkas aktyviausiems nariams.
Susirinkimas užbaigtas aktoriaus Giedriaus Arbačiausko menine programa, kuri sujaudino ir graudino ne vieną susirinkusįjį.
